RENGINYS "GAVĖNIOS ŽINGSNIU PER LIETUVĄ"

Gavnios.JPG

Vasario 22 d. Kauno kunigų seminarijos Švč. Trejybės bažnyčios sekmadienio bendruomenę pakvietėme žodžio ir muzikos akimirkai.

 

Suradome būdą, kaip padėkoti Dievui už tai, kad dovanojo mums Lietuvą. Pirmąjį gavėnios sekmadienį Kauno kunigų seminarijos Švč. Trejybės bažnyčioje po Šv. Mišių skambėjo giesmės, maldos, poeziją ir keletas ramių partizanų dainų. Kartu su tikinčiasiais mintimis perėjome atkarpą Lietuvos istorijos, kad geriau suvoktume ir įvertintume, ką Dievas dovanoja mums per Tėvynę. Giesmes atliko Vitos Liaudanskaitės – Vaitkevičienės vadovaujamas jaunimo choras, prie kurio prisijungė ir klierikai, programoje taip pat pasirodė solitė Gabrielė Bilevičiūtė, altu grojo klierikas Martynas Povilaitis, o įvairias mintis ir poeziją skaitė klierikas Liutauras Vilėniškis.

Norisi į seminarijos metraštį įamžinti autentiškų detalių iš šio įvykio, todėl pateikiame keletą minčių, kurios kilo choristams – jauniems žmonėms savanoriškai skiriantiems laiko švęsti ir dėkoti už pačią Tėvynę ir jos laisvę.

                      „Su Lietuva, per Lietuvą, už Lietuvą...

Iš tiesų. Žodis. Giesmė. Malda. Mintis. Tai tie kuklūs būdai prisiliesti prie Tėvynės praeities ir Jos tylių didvyrių pėdsakų. Atminti ir padėkoti. Už tai, kad jie tikėjo ir labai mylėjo. Man Tėvynė - tai Namai. Iš jų meilės ir Viešpaties gailestingumo mes nesame našlaičiai. Ypatingai brangus laikas apie tai giedoti ir pajausti, kad vis labiau ir labiau ima degti širdys. Su Lietuva, per Lietuvą, už Lietuvą. Už Namus.“ (Kristina)

„Kiekviena choro repeticija man yra kaip kasdienė pirmadienio vakaro malda, nes giedam atsisukę į kryžių... Man kaip paprastam Lietuvos vaikui, laisvės dvasioje giedant, Švč. Trejybės bažnyčioje, kilo dėkingumas ir ramus džiaugsmas... Prisiminiau pogrindžio seminariją, kun. Zdebskį ir slaptą veiklą, išgyventą riziką ir troškimus. Darbar pašaukti seminarijon jau gali išgyventi laisvę drąsiai tikėti. Labai džiaugiuosi partizanų vakais turbūt daugumos iš mūsų seneliai ar proseneliai buvo tie miško broliai,o mes jų vaikai išaugę laisvės pavėsy...ir gera labai gera nepamiršti! Dėkui Dievui, už galimybę taip stipriai savo balsu garsiai tarti: “Lietuva, kokia Tu nuostabi..” (Rūta)

„Džiaugiausi, pirmiausia, galimybe ateiti ir padovanoti kitiems ir sau taip jautriai ir nuoširdžiai pradėtą Gavėnią. Buvo be galo gera ir malonu kalbėti apie Tėvynę muzikos kalba. Labiausiai įsiminiau momentą, kai visi apsisukome ir suklaupėme "Kyrie”... Maždaug tokia man yra Lietuva – tai, kas nepakartojama.”(Virginija)

Iškarto, vos sustojus su visu choru prie altoriaus, pasąmoningai įsitempė kiekvienas raumenėlis. Jaučiau pareigą stovėti tiesiai ir tvirtai, lyg stovėčiau už visus atėjusius žmones, už kiekvieną choristą ir už pačią Lietuvą. Stengiausi net nekrustelėti, kad išlikčiau tvirtas. Koncertui vykstant vis labiau ir labiau į mane smelkėsi jo nuotaika, dainų žodžiai... Pradėjau įsivaizduoti miško brolius, jų miškus, paliktus namus, raudančias senas motinas ir jaunas mergeles, pas kurias jau nebegrįš... Gerklėje ,,sustojo guzas'', o akys pradėjo drėkti, bet liepiau sau išlikti tvirtam. Mintyse nuskambėjo tik vienas klausimas: Lietuva, ar eičiau Tavęs ginti? Vaizdu iškilo du atsakymai. Vienoje pusėje miškas, kitoje pusėje seminarija. Taip ir likau stovėti tarp jų, lyg laukdamas, iš kurios pusės pirmiau pamos... (Andrius)

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie atėjote į Šv. Mišias ir pasilikote pabūti kartu apie Lietuvą. Ypatigai dėkojame choro vadovei Vitai Liaudanskaitei – Vaitkevičienei ir visiems choristams bei solistams už skirtą laiką ir svarbiausia – širdį. 

Komentarai:

Palikite atsiliepimą



(Nerodomas viešai .)