Exultet

Kai dar buvau jaunas ir ne klajūnas (Sir 51, 13).

Suradau Tave, o Mergele. Paskyriau Tau savo širdį,

bet pamiršau ją atiduoti.

Penėjai mane, o aš troškau ko kito.

Išbėgau karavanui traukiant į šiaurę,

palikęs dovanotąją tuniką.

Šešis kartus pardavęs save, parduotas septintą buvau,

auksinio miesto vartuose,

auštantpenktąjai dienai.Miręs mirusiam vergavau,

kartybę pelniausisau duoną,kol,

dagčiui užgęsus, už miesto paliktas –likimui ir nakčiai.

Aušrinei užgimus - prasidėjo derybos.Ir jie susirinko dalyboms,

bet sambūry jų žinia greit nutraukė –išpirko ir ateina pasiimti.

Paliko mane prie vartų bedugnės, norsrodės esu jos gylybėj.

Dvelksmu maloningu iš Rytų pasirodei,nešina alebastru.

Nuplovei, pagydei, Širdies pabučiavimu širdį prikėlei.Atmerkęs akis – suvirpėjau:„Mergele, Mergele, kada šaukiaus – Tu girdėjai?“ Mylėjau. Kol jaunas buvau dar ir ne klajūnas Tave pamilau, o Mergele...

Klier. Robertas Urbonavičius, III k.

Komentarai:

Palikite atsiliepimą



(Nerodomas viešai .)