Noriu regėti Tavo veidą, Viešpatie...

Jesus-Shepherd-e1536697814995.jpg

Dažnai maldoje sau ir kitiems prašome Viešpaties pagalbos susijusios su savo ar tų, dėl kurių melžiamės, kasdienybe: išgydymo iš ligų, sėkmės darbuose, gerų egzaminų rezultatų ir pan. Tačiau kaip dažnai prašome Viešpaties, kad jis mums parodytų savo veidą, kad mes praregėtume ir įžvelgtume Dievo veikimą savo gyvenimuose ir regėtume jo veidą amžinybėje?.

Mozė, nors atrodo ir būdamas ypatingame santykyje su Dievu, vis tiek nepaliovė prašyti Viešpaties, kad jis atskleistų jam savo šlovę: „Tada Mozė tarė: „Prašyčiau parodyti man savo šlovę“(Iš 33, 18). Nors Viešpats dėl pačio Mozės neparodė savo veido, tačiau savo šlovę jis parodė savo veikimu: „O jis atsakė: „Aš padarysiu, kad praeis prieš tave visas mano gerumas ir ištarsiu prieš tave vardą ‘Viešpats’; aš esu maloningas tiems, kuriems esu maloningas, ir pasigailiu tų, kurių pasigailiu. Bet, – jis tarė, – mano veido negali pamatyti, nes žmogus negali manęs pamatyti ir likti gyvas.““ (Iš 33, 19 – 20)

Mes turime nepaliauti stengtis atverti savo širdies akis ir ausis Viešpačiui, kad regėtume jo šlovę, jo veikimą savo gyvenime, jo veidą amžinybėje. O jėgų šioms pastangoms gali suteikti tik pats Viešpats. Todėl eikime pas Viešpatį ir prašykime, kad jis atvertų mūsų širdies akis ir ausis ir išgydytų ją:

                „Jis regimas tiems, kurie gali Jį matyti, tiems, kurių akys atmerktos. Visi turi akis, bet kai kurių jos aptrauktos ir nemato saulės šviesos. Neregiai savo aklybės priežastimi tegu laiko ne tai, kad saulės šviesa nespindi, bet save ir savo akis. Taip ir tavo sielos akys, žmogau, yra aptrauktos tavo nuodėmių ir blogų darbų. Kaip veidrodžiui dera spindėti, taip žmogui dera turėti tyrą sielą. Jei veidrodis aprūdytų, jame neįžiūrėtum žmogaus veido. Taip ir žmogus nusidėjęs negali regėti Dievo. Bet, jei nori, gali būti pagydytas. Pavesk save gydytojui, ir jis atvers tau akis, tavo sielos ir širdies akis. Kas gi tas gydytojas? Dievas, gydantis ir gaivinantis per savo Žodį ir išmintį. Jo Žodžiu buvo padaryti dangūs ir jo burnos alsavimu visos jų galybės. Jo Išmintis yra galingiausia: Dievas išmintimi padėjo žemės pamatus; supratimu dangų padarė; jo žinojimu prasiveržė vandenų gelmės ir debesys lašina rasą. Jei tu, žmogau, tai suvoki ir gyveni tyrai, pamaldžiai ir teisingai, galėsi regėti Dievą. Pirmiausia įsileisk į širdį tikėjimą ir Dievo baimę, tuomet tai suprasi. Kai nusivilksi tai, kas mirštama, ir apsivilksi negendamybe, tuomet pelnytai pamatysi Dievą. Mat Dievas prikels tavo nemirtingą kūną kartu su siela ir, tapęs nemirtingas, galėsi regėti Nemirtingąjį, jeigu dabar į jį įtikėsi.“(Iš šventojo vyskupo Teofilio Antiochiečio Trijų knygų Autolikui)

 

 

Komentarai:

Palikite atsiliepimą



(Nerodomas viešai .)