Teisingai gailestingas Dievas

Kalbėdami apie Dievą, žmonės jį apibūdina tam tikromis savybėmis. Jie sako, kad Dievas yra geras, teisingas, išmintingas, gailestingas... Šių Dievo savybių sąrašą būtų įmanoma padaryti gana ilgą, bet Dievo dėl to labiau nepažintumėme, juk Jis nėra nė viena iš savybių atskirai, bet visų jų gelmė ir vienybė, telpanti trijų dieviškųjų Asmenų Meilėje. Atrodytų keista kaip Dieve gali derėti gailestingumas ir teisingumas? 

Norint atsakyti į tokį klausimą, derėtų pažvelgti į Evangeliją. Štai Kristus gailestingas: Jis padeda prislėgtiesiems, atleidžia nuodėmes, gydo ligonius, prikelia mirusius, išlaisvina apsėstuosius iš piktųjų dvasių, maitina alkaną minią, meldžiasi už visus naktimis. Štai Jis teisingas: kritikuoja fariziejus dėl jų nenoro tikėti, išveja pinigų keitėjus iš šventyklos, sudraudžia Petrą, mėginusį jį atkalbėti nuo kentėjimų. Visa tai Jis darė vaikščiodamas Tiesoje.

Tad matome, kad gailestingumas yra Dievo troškimas, nukreiptas į tą, kuris turi stoką, trūkumą, skausmą, vargą. Tai Dievo noras tam, kuris dėl tam tikrų priežasčių stokoja laimės, suteikti laimę.

Teisingumas kyla iš Jo buvimo Meile. Meilė negali būti neteisinga. Dievas myli žmogų, nori jam padėti, tačiau davė jam visišką laisvę, tad negali jo pasigailėti, jei šis nesutinka, kad jo pasigailėtų, t. y. jei žmogus nesutinka, jog jam reikalingas atleidimas ir pagalba. Kartais žmogus nenori būti Dievo mylimas, nes tuomet turėtų pripažinti savo silpnybes ir nuodėmes, o tai atimtų iš jo laikiną savo teisumo skraistę, po kuria jis pasislėpęs.

Klier. Andrius Končius, II k.

Komentarai:

Palikite atsiliepimą



(Nerodomas viešai .)