Tertulionas

Tertullianus.gifBažnyčios istorijoje randame daug įvairių pašaukimų, vienas iš jų – tikėjimo gynimas – apologetika. Vienas iš žymių apologetų yra Tertulionas, gyvenęs apie 200 m. Jis laikomas lotyniškosios teologijos pradininku. Tertulionas buvo impulsyvaus charakterio, puikus oratorius, linkęs į misticizmą ir asketizmą. Tikėjimą laikė visokeriopai viršijančiu žmogišką supratimą, jam priskiriamas šūkis: „credo, quia absurdum" lot. „tikiu, nes tai absurdas".

Tertulionas visą gyvenimą troško kankinio mirties ir galiausiai, jau būdamas garbaus amžiaus, buvo pakrikštytas kankinystės krikštu.

Pateikiame Tertuliono mokymo apie kūnišką Kristaus prigimtį vertimo ištrauką. Tai raštas, skirtas Marcijonui, to meto eretikui, kuris kartu su savo šalininkais kovojo prieš ortodoksišką krikščionišką tikėjimą, skelbdamas „savo" Kristaus mokymą. Kai kurie šaltiniai teigia, kad Marcijonas savo gyvenimo pabaigoje, paveiktas gausių Tertuliono raštų, atsivertė. 

Apie Kristaus Kūną

Šiandien yra daug tų, kurie norėtų griauti tikėjimą Kristaus prisikėlimu su kūnu. Daug kas norėtų neigti Kristaus gyvenimo kūne tikrovę ar mūsų kūnų sąsajas su Kristumi, tarsi Dievas ir mūsų kūnai neturėtų nieko bendra.Tiesa yra tokia, kad niekas negali paneigti, jog Kristus buvo Dievas žmogiškame kūne ir po mirties prisikėlė. Ši mintis daug kam sukelia prieštaravimą, nes tai reiškia, jog ir mūsų kūnai yra skirti prisikėlimui Kristuje. Daug kas kelia įvairius provokuojančius klausimus šia tema. Tad pasvarstykime apie Kristaus kūniškąją prigimtį.

Taigi, klausiama apie Kristaus kūną. Jo tikrumas ir savybės yra iškeliamos svarstymui. Ar tikrai Kristus gyveno žmogiškame kūne? Iš kur jis kilo ir koks buvo? Jei mes teisingai atsakome į šiuos klausimus, tiesiame kelią mūsų pačių prisikėlimo tiesai atrasti.

Marcijonas neigia Kristaus kūną, tuo siekdamas paneigti Jo gimimą kūne. Jis bijo pripažinti Kristaus gimimą, todėl neigia jo kūniškumą, nes šie du dėmenys yra susiję: jei nėra kūno, nėra ir gimimo, o jei nėra gimimo, nėra kūno. Tad jis bando pavaizduoti, jog Kristaus kūnas yra tik tariamas, įsivaizduojamas, o tai reikštų, jog Jo gimimas yra netikras. Tada ir Mergelės prasidėjimas, nėštumas, vaiko auginimas ir visa kita būtų tik tariamai būta. Šios mintys visais būdais aplenkia mintį apie Kristaus kūniškumą jo pilnatvėje.

Mums yra visiškai aiškus Gabrieliaus paskelbtas gimimas. Pradėjimas Mergelės įsčiose yra tiesiog mums prieš akis. Iš kur tos mintys, kad Kristus buvo staiga nuleistas į žemę iš dangaus, kad tėvai Jį rado šventykloje, kad Jis gyvendamas nejautė jokio skausmo? O Marcijonai, iš kur tu ištraukei tokią Kristaus istoriją? Ar pats ją sugalvojai? Kuo tu remiesi? Parodyk man savo autoritetą. Jei skelbiesi pranašu, pranašauk, jei esi apaštalas, viešai paskelbk, jog esi vienybėje su apaštalų mokslu, jei esi krikščionis, tikėk tuo, kas mums duota. O jei nesi nė vienas iš šių (kaip man ir atrodo), užbaik savo gyvenimą. Juk jei nesi krikščionis, tu jau esi miręs. Nes gi kuo labiau nesi krikščionis, tuo labiau esi miręs.

Jei nupuoli po to, kai jau buvai krikščionimi, atmesdamas tai, kuo anksčiau tikėjai, kaip tu išpažinai viename savo laiške, kurio ir tavo pasekėjai neatmeta, tu atmeti tai, kas yra tiesa. Tu neturi teisės daryti to, ką padarei. Tu neturi teisės kurti savo paties nuomonę apie Kristų ar apie Jo gyvenimą.

O gal tu bijai kūdikio, kuris ateina į pasaulį žmogišku būdu, su visais gimimo nepatogumais? Kaip manai, kokiu būdu pats gimei? Nors gal ir nėra esminga, kokios buvo Kristaus gimimo aplinkybės, ar kokios tavo gimimo aplinkybės, nes Dievas myli žmogiškumą su visais jo nepatogumais, net jei tu ir nemyli, nes esi atsiskyręs nuo Bažnyčios ir tikėjimo Kristumi. Nėra tiek svarbu, kad tu esi įsitikinęs, jog tavo gimimas buvo kitoks nei visų žmonių, nes tai nepakeičia tiesos, kad Dievo Sūnus nužengė iš dangaus žmogišku būdu, kad pamokslavo ir nusižemino iki mirties – iki kryžiaus mirties. Jis myli tuos, kuriuos atpirko tokia kaina, nes, būdamas Kūrėjo Sūnus, myli savo kūrinius Kūrėjo Meile.

Marcijonai, atsiversk Raštus, jei dar jų nesunaikinai: „Dievas renkasi tai, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius". Na, o kas yra tie kvaili dalykai? Ar tai yra žmonių atsivertimas garbinant vienintelį Dievą, atmetant klaidatikystę, ir praktikuojant teisingumą, dosnumą, gailestingumą, kantrybę ir nekaltumą? Šie dalykai tikrai nėra „kvaili". Bet tu iš naujo pažvelk į dalykus, apie kuriuos tau kalbėjau, kokie jie iš tiesų ir yra. Ar nėra nieko kvailesnio, kaip tikėjimas Dievu, kuris gimė žmogumi iš Mergelės ir ant savęs prisiėmė visus įmanomus žmogiškosios prigimties pažeminimus? Kai kurie gali sakyti: „bet juk gali būti ir kitaip". Ir tikrai gali, iš tiesų, pagal pasaulio išmintį daug lengviau tikėti Jupiteriu, kuris tapo jaučiu ar gulbe, jei klausysime Marcijono, nei tuo, kad Kristus tapo žmogumi.

Versta iš: Ante - Nicene Fathers. Volume 3. Latin Christianity: it's founder Tertulian. Hendrickson Publishers. 1995.

Nuotrauka paimta iš gyvojiduona.lt

Klier. Andrius Končius, II k.

Komentarai:

Palikite atsiliepimą



(Nerodomas viešai .)